Imunitetas: Įgimtas ir įgytas imunitetas

Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas genetiškai jam nepriimtina: nuo virusų, bakterijų, mikrobų, svetimų baltymų ir kt.

Individualus mitybos planas: Registruotis dabar

Valgykite skaniai ir lieknėkite be streso!

Tačiau daugelis žmonių mano, kad imunitetas – tai šventa dvasia, kuri gyvena mumyse ir saugo nuo visko. Imunitetas - tai nėra šventa dvasia. Imunitetas turi savo ląsteles, kurios gimsta, mokosi, gyvena ir miršta mūsų kūne. Jos atlieka gamtos užduotas apsaugines funkcijas.

Imunitetas gali būti įgimtas ir įgytas.

Įgimtas imunitetas dar vadinamas rūšiniu.

Tai reiškia, kad kiekviena gyvybės rūšis, kuri gyvena mūsų Žemėje, serga tik tomis ligomis, kurios būdingos tai rūšiai. Pavyzdžiui, šunys neserga raudonuke ar tymais, drambliai - kokliušu, žmonės neserga kačių maru ir t.t.

Įgimtam imunitetui priklauso oda ir gleivės:

• Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas, kuris saugo ne tik nuo šalčio ir karščio, bet ir nuo parazitų, grybelių, bakterijų ir t.t. Įsipjovus į pirštą, saugome jį, kad nepakliūtų bakterijos ir nesupūliuotų, nes pažeistas odos barjeras.
  

• Kosėjimas ir čiaudėjimas - tai įgimta apsauga nuo mikroorganizmų. Mikroorganizmai įklimpsta sutirštėjusiose gleivėse ir nebegali patekti toliau į organizmą.
  

• Viduriavimas ir vėmimas taip pat apsauga nuo įsibrovėlių. Limfoidinis audinys ir gleivės, kurios susidaro žarnyne, saugo mus nuo svetimų bakterijų ir kitų įsibrovėlių. Papuolus, pavyzdžiui, salmonelei, mes vemiame ir viduriuojame, kūnas stengiasi kuo greičiau atsikratyti kenkėjo.
  

• Įgimtam imunitetui priklauso ir skrandžio sultys, kurios naikina įvairius ligų sukėlėjus, kurie patenka su maistu, taip pat gerosios žarnyno bakterijos, kurios kovoja su blogosiomis.
  

Įgytas imunitetas - tai imunitetas, kuris susiformuoja kontaktuojant su įvairiais antigenais.

Antigenas (anti… + genas), genetiškai svetimos organizmui medžiagos, kurios, patekusios į jį ne pro virškinamąjį traktą, kraujuje, audiniuose ir limfoje sukelia antikūnų gaminimąsi, specifines imunines reakcijas.

Įgytas imunitetas yra skirstomas į pasyvų ir aktyvų.

Pasyvus imunitetas - tai imunitetas, kurį žmogus (ir kiti žinduoliai) gauna su motinos priešpieniu. Vaiko imuninė sistema su priešpieniu gauna visą imuninę patirtį, kurią sukaupė mama ir praėjusios kartos.

Dauguma motinos priešpienyje sukauptų antikūnių, gauna vaikas, pirmosiomis gyvenimo akimirkomis. Priešpienio negavę vaikai serga dažniau, imunitetas silpnesnis. Veterinarai žino, kad gimę kačiukai ieško tik to spenio, iš kurio niekas dar nežindė.

Gyvūnams priešpienis gyvybiškai reikalingas, kad galėtų išgyventi laukinėje gamtoje.

Aktyvus imunitetas - įgyjamas, persirgus kokia nors infekcine liga ar pasiskiepijus. Gydytojai žino, kad vaikų ligomis suaugusiems pavojinga susirgti. Vaikai perserga lengvai vėjaraupiais, raudonuke, o vyresniame amžiuje susirgusiems žmonėms gresia didžiulės komplikacijos.

Imuninė sistema atlieka lemiamą vaidmenį saugant organizmą nuo kenksmingų patogenų, tokių kaip bakterijos, virusai ir grybeliai. Sveika imuninė sistema yra būtina sveikatai ir ligų prevencijai.

Nors nėra vieno maisto produkto, kuris stebuklingai sustiprintų jūsų imuninę sistemą, tačiau subalansuota mityba, kurioje gausu vertingų maistinių medžiagų, gali palaikyti sveiką imunitetą. Keletas pagrindinių maisto produktų, kurie yra naudingi imuninei sveikatai:

• Vitaminas C randamas vaisiuose (apelsinai, braškės, kiviai) ir daržovėse (paprikos ir brokoliai), turi antioksidacinių savybių ir palaiko imuninę sistemą.
  

• Vitaminas D svarbus imuninei funkcijai ir gaunamas veikiant saulės spinduliams, taip pat su maistu, pavyzdžiui, riebiomis žuvimis (lašiša, tunu), pienu ir kiaušinių tryniais.
  

• Daug cinko turintys maisto produktai (liesa mėsa, paukštiena, jūros gėrybės, riešutai, sėklos ir nesmulkinti grūdai) gali palaikyti imuninę funkciją.
  

• Probiotikai - tai naudingos bakterijos, palaikančios sveiką žarnyno mikrobiomą, kuri yra susijusi su imunine funkcija. Maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, kimchi, rauginti kopūstai ir kiti fermentuoti maisto produktai, yra probiotikų.
  

• Vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu antioksidantų, tokių kaip beta karotinas (morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose), vitaminas E (riešutuose, sėklose ir lapiniuose žalumynuose) ir selenas (Brazilijos riešutuose, jūros gėrybėse, sveikuose grūduose), padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir palaikyti imuninę funkciją.
  

• Omega-3 riebalų rūgštys randamos riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, skumbrė ir sardinės, taip pat linų sėmenys, chia sėklos ir graikiniai riešutai. Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių, kurios gali būti naudingos imuninei sveikatai.
  

• Česnakuose yra tokių junginių kaip alicinas, kurie, kaip įrodyta, turi imunitetą stiprinančių savybių.
  

• Ciberžolė ir kurkuminas, aktyvus ciberžolėje esantis junginys, turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kurios gali palaikyti imuninę sveikatą.
  

• Žalioji arbata turtinga antioksidantų, tokių kaip flavonoidai, gali padėti palaikyti imuninę funkciją.
  

• Tam tikrų rūšių grybuose, tokiuose kaip šitakė, maitake ir reishi, yra beta gliukanų ir kitų junginių, kurie gali sustiprinti imuninę funkciją.

Be šių, imunitetą palaikančių maisto produktų, svarbu sveikas gyvenimo būdas, reguliari mankšta, kokybiškas miegas, streso valdymas, žalingų įpročių (rūkymo ir alkoholio) atsisakymas.

Kiekviena gyva ląstelė kūne yra sudaryta iš maisto, kurį valgote. Jei nuolat valgote šlamštą, tai Jūsų kūno ląstelės bus sudarytos iš šlamšto. Valgyti ir gerti reikia tiek, kad atkurtumėte jėgas, o ne jas slopintumėte.

Individualus mitybos planas: Registruotis dabar

Valgykite skaniai ir lieknėkite be streso!

Šaltiniai:

https://www.vle.lt/straipsnis/antigenai/