.png){kind=small}
Pirmas pasididžiavimo jausmas pradėjus sportuoti – tai raumenų „užpumpavimas“. Raumenys ir venos išsipučia, prisipildo kraujo ir vizualiai padidėja. Jūs jaučiatės galingas, didelis ir pilnas energijos.
Raumenų „užpumpavimo“ jausmas atsiranda jau po keturių - penkių pratimų serijų. Dažnai šis jausmas lydi visos treniruotės metu, nes vis daugiau kraujo priteka į intensyviai treniruojamus raumenis aprūpindamas juos deguonimi ir maistingomis medžiagomis.
Apkraunant fiziniais pratimais griaučių raumenis, širdies raumuo stumia kraują į dirbančius raumenis, tačiau nėra tokios pat galingos jėgos, išstumiančios kraują iš raumenų. Taigi, kraujas kažkurį laiką lieka raumenyse, priversdamas juos išsipūsti. Dirbančiuose raumenyse kraujo apykaita gali padidėti iki 100 kartų, lyginant su ramybės būsena. Širdies perpumpuojamo kraujo kiekis gali padidėti iki aštuonių kartų (Dadelienė, 2008).
Nustatyta, kad apribojus veninio kraujo ištekėjimą iš raumenų, suintensyvėja raumenų hipertrofija ir dėl to padidėja raumenų jėga (Abe et al., 2006). Tai taip vadinama KAATSU jėgos ugdymo metodika, kurios esmė – apribojus kraujotaką, galima sukelti didesnį metabolinį stimulą (kuris sąlygoja raumenų jėgos padidėjimą), atliekant palyginti neintesyvius pratimus (Skurvydas, 2017)
Kraujo pratekėjimui palengvinti išsiplečia kraujagyslės, padaugėja funkcionuojančių kapiliarų raumenyse, plaučių alveolėse, širdies miokarde ir kituose intensyviai funkcionuojančiuose organuose, o nedirbančiuose organuose kraujo pritekėjimas gali būti net mažesnis, kad patenkintų didžiulius ypač didelį darbą atliekančių organų poreikius (Dadelienė, 2008).
Tai paaiškina, kodėl kultūristai varžybų metu prieš pasirodymą ant scenos, atlieka raumenų „užpumpavimo“ pratimus. Tinkamas raumenų „užpumpavimas“ suteikia neapsakomai malonų jausmą.
Daktaro, praktinės fiziologijos specialisto Fred Hatfield teigimu, atliekant pratimus vykstantis raumenų „užpumpavimo“ procesas suaktyvina endorfinų išmetimą į kraują. Šis hormonas dar vadinamas „laimės“ hormonu. Ilgą laiką sportuojant, atsiranda asociacija tarp fizinio krūvio ir geros savijautos. Galvos smegenų malonumo centrai stimuliuojami dar labiau, kai organizmas susieja jausmus patiriamus fizinio krūvio metu su apčiuopiamu rezultatu.
Raumenyse esančių ir raumens darbui (užtikrinti) reikalingų medžiagų raumenyje nėra daug. Jos turi būti papildomos iš kitų rezervų: iš kraujo, kepenų, tarpląstelinio audinio, poodinio sluoksnio ir kitose organizmo vietose sukauptų atsargų. Pernešimo funkcijas atlieka kraujas. Paimdamas iš plaučių deguonį iš atsargų rezervuarų arba tiesiogiai iš virškinimo organų - kitas medžiagas gabena jas po visą kūną, taip pat pristato ir į raumenis, kur jų ypač reikia.
Dar viena "pampingo" efekto teorijų, kad sportuojant desmodromine raumenų jėgos ugdymo metodika (raumuo nuolat įtemptas), padidėja raumens rūgšties kiekis, arba sumažėja pH.
Tai įvyksta atliekant intensyvų darbą, kai nebeužtenka ATP, KP ir energija gaminama iš glikogeno. Tada, sporto specialistų teigimu, raumuo prisipumpuoja. Nėra angliavandenių - nėra "pampingo"!
Metabolinės raumenų jėgos didėjimo teorijos šalininkai mano, kad kuo daugiau raumenyse susikaups Pi, K, ADP ir sumažės pH, tuo pratybos bus veiksmingesnės (Skurvydas, 2017).
Fizinių ir fiziologinių faktorių derinys gali turėti didžiulę reikšmę jausmams ir treniruotės sėkmei.
Kai pasiekiamas raumenų „užpumpavimas“, pasijaučiate stipresni ir galingesni, prisiverčiate sportuoti dar intensyviau.
Kartais pasijaučiate lyg būtumėte King Kongas, vaikštinėjantis po sporto salę ir gąsdinantis aplinkinius. Baigę treniruotę, dar net nespėję atgauti jėgų kuriate planus apie kitos treniruotės eigą ir intensyvumą.
Žinoma, šį jausmą kultūristai patiria ne visada. Kartais prieš treniruotę jaučiamas nuovargis ir silpnumas. Tačiau pradėjus sportuoti ir po kelių minučių pajutus raumenų „užpumpavimą“ netikėtai atsiranda energijos antplūdis ir noras pakelti dar didesnį svorį.
Kultūristų treniruočių metodikos skiriasi nuo sunkiaatlečių, nes skiriasi sportininkų tikslai. Norint „užpumpuoti“ raumenį, pakartojimų skaičius atliekant pratimą, turi būti ne mažesnis kaip 15-20.
„Pampingo“ efektas pasiekiamas tik atliekant padidintą pakartojimų skaičių su svoriu, kurį galite pakelti daug kartų iki visiško raumens nuovargio.
Būna dienų, kai raumenų „užpumpavimo“ jausmo nėra, nors ir labai stengiamasi. Tai galima paaiškinti fiziniu pervargimu: per trumpai miegama, per dažnai treniruojamasi arba nepakankamai valgoma, todėl organizme paprasčiausiai neužtenka maistingų medžiagų. Šituos trūkumus privalu pašalinti, nes gresia persitreniravimo sindromas.
Dažnai raumenų „užpumpavimo“ nejaučia sportininkai, kurie treniruotės metu nesugeba susikoncentruoti į apkraunamą raumenį, dirba su akivaizdžiai per dideliais svoriais ir nukrypsta nuo taisyklingos pratimo atlikimo technikos. Po treniruotės reikalingas atsistatymas ir poilsis, tinkamas maisto kiekis ir racionas tam, kad organizmas būtų aprūpintas reikalingais mikro - makroelementais.
Treniruotę būtina pabaigti tada, kai energijos atsargos dar visiškai neišsekusios.
Raumenų „užpumpavimo“ jausmą galima patirti visada, tik reikia būti nuosekliems, užsispyrusiems ir susikoncentravusiems į savo mėgstamą užsiėmimą.
Pamilk procesą ir rezultatas ateis savaime!
