Hipertirozė ir Greivso liga

Greivso liga - tai lėtinė autoimuninė liga ir viena iš pagrindinių hipertirozės priežasčių. Greivso liga diagnozuojama 40 - 60 metų amžiaus žmonėms, nors ji gali pasireikšti bet kuriuo kitu gyvenimo laikotarpiu.

Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl kai kuriems žmonėms atsiranda autoimuninių sutrikimų, tokių kaip Greivso liga. Manoma, kad autoimunius sutrikimus gali sukelti paveldimumo ir išorinio trigerio, pavyzdžiui, viruso derinys.


Normaliomis sąlygomis imuninė sistema gamina antikūnus kovai su virusais, bakterijomis ar kitomis svetimomis medžiagomis patenkančiomis į organizmą, tačiau sergant Greivso liga, organizme pasigaminę antikūnai puola pačią skydliaukę bei stimuliuoja ją gaminti daugiau hormonų nei reikia organizmui, todėl daugelis organizmo funkcijų pagreitėja.


Greivso liga diagnozuojama, kai pacientui atlikus kraujo tyrimus nustatoma:

  • tirotoksikozė: sumažėjęs tirotropinis hormonas (TTH) bei padidėję T3 ir T4;

  • teigiami antikūnai prieš tirotropinio hormono receptorius (anti-TTHR);

  • echoskopuojant skydliaukę stebimas echogeniškumo sumažėjimas ir aktyvesnė kraujotaka skydliaukėje;

  • kliniškai stebima oftalmopatija (išverstakumas).

Net 90 proc. sergančiųjų Greivso liga randami anti-TTHR, tačiau jie nustatomi ir 10 - 15 proc. pacientų, sergančių Hashimoto tiroiditu. Didesnis anti-TTHR lygis parodo ligos sunkumą ir oftalmopatijos (išverstakumo) atsiradimo riziką.

Didesnė rizika susirgti Greivso liga:


1. Paveldimumas - jei šeimoje yra buvę Greivso arba Hašimoto liga.

2. Nustatyti kiti autoimuniniai sutrikimai:

- baltmė (lot. vitiligo) - tai odos liga, pasireiškianti išnykusia pigmentacija odoje ar gleivinėse;

- autoimuninis gastritas, kuris atakuoja skrandžio gleivinės ląsteles;

- anemija su vit. B 12 trūkumu;

-1 tipo cukrinis diabetas;

- reumatoidinis artritas;

3. Rūkymas! Jei paveldimumą ir autoimunius susirgimus sunku kontroliuoti, o kartais neįmanoma, tai rūkymo atsisakyti gali kiekvienas.

Moterys Greivso liga serga 5 - 10 kartų dažniau negu vyrai. Estrogenai stipriai veikia imuninę sistemą stimuliuodami antikūnų gamybą bei jų aktyvumą.

Greivso liga dažnai sukelia hipertiroidizmo simptomus, kurie kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai:

  • svorio kritimas, nepaisant padidėjusio apetito;

  • greitas ar nereguliarus širdies plakimas;

  • drebančios rankos;

  • prakaitavimas; blogas šilumos toleravimas;

  • dažnas tuštinimasis ar viduriavimas;

  • nervingumas; dirglumas; miego sutrikimas; nuovargis;

  • nesugebėjimas susikaupti;

Greivso liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų ar komplikacijų:

  • Malabsorbcija - nepakankamas maisto medžiagų įsisavinimas ir panaudojimas virškinamajame trakte.

  • Hiperkalcemija, osteoporozė.

  • Raumenų silpnumas ir atrofija (tirotoksinė proksimalinė miopatija). Esant hipertirozei, pagreitėja raumens susitraukimas ir atsiranda raumens nuovargis bei silpnumas, mažėja ištvermė.

  • Kepenų fermentų sutrikimai.

  • Menstruacinio ciklo sutrikimai bei vaisingumo ir nėštumo problemos.

  • Kardiomiopatija – tai širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.

  • Ginekomastija (vyrams).

  • Glikemijos kontrolės pablogėjimas diabetu sergantiems pacientams.

  • Diskomfortas akyse ir regėjimo sutrikimas.

Greivso liga, be poveikio skydliaukei, turi įvairų poveikį minkštiesiems audiniams. Dažniausia Greivso ligos išraiška - Greivso oftalmopatija (išverstakumas). Simptomus lemia akiduobės audinių uždegimas bei akies „išstūmimas“ į priekį. Laikui bėgant simptomai gali keistis nuo lengvų iki sunkių:

  • jautrumas šviesai;

  • "smėlio akyse" jausmas;

  • akių perštėjimas ir ašarojimas;

  • vokų patinimas, sunku užmerkti akis;

  • regos blogėjimas;

  • dvejinimasis (atsiranda tarsi dvigubas vaizdas);

  • žvairumas;

  • skausmas;

Įrodyta, kad didesnis kiekis anti-TTHR ir rūkymas padidina oftalmopatijos riziką ir pasunkina jos eigą.

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Didelius jodo kiekius gerai toleruoja dauguma sveikų žmonių, tačiau kai kuriems, jodo perteklius, net tada, kai suvartojamo jodo kiekis šiek tiek viršija fiziologines normas, gali iššaukti hipertirozę, hipotirozę bei sukelti autoimuninius procesus skydliaukėje.


Dažniausiai, skydliaukės disfunkcija dėl perteklinio jodo vartojimo yra lengva ir laikina, tačiau jodo sukeltas hipertiroidizmas, kai kuriems, gali būti pavojingas gyvybei. Jei sergate Greivso liga galite būti jautrūs jodo poveikiui ypač didesniam jo kiekiui.

Pasitarkite su gydytoju dėl jodo vartojimo!

Jodo perteklius gali atsirasti:

  • vartojant per daug joduotos druskos;

  • valgant maistą pagamintą viešojo maitinimo įstaigose, kur maistui gaminti naudojama joduota druska;

  • valgant įvairius kepinius (pav., duoną) ir pusfabrikačius, kuriuos gaminant naudojama joduota druska;

  • valgant maisto produktus, kuriuose jodo randama natūraliai: žuvis (pvz., menkė ir tunas), jūros dumbliai, krevetės ir kitos jūros gėrybės; pieno produktai (pvz., pienas, jogurtas, sūris) ir kiaušiniai;

  • vartojant maisto papildus su jodu (pav., multivitaminus) ar vaistus, kurių sudėtyje yra jodo (pav., purškalai nuo gerklės skausmo);

Rizikos veiksnių sumažinimas sergant Greivso liga:

  • meskite rūkyti ir netapkite pasyviais rūkaliais (t.y. nebūkite patalpose, kur rūkoma!);

  • pasiekite ir išlaikykite sveiką kūno svorį;

  • maistą gaminkite namuose, nes viešojo maitinimo įstaigose, maistui gaminti naudojama joduota druska;

  • skaitykite produktų ir papildų etiketes;

  • laikykitės pagrindinių sveikos mitybos principų: nepersivalgykite ir nebadaukite; valgykite subalansuotą ir įvairų maistą;

  • venkite greito ir perdirbto maisto!

  • esant hipertirozei netinka dietos be angliavandenių;

  • laikykitės gydytojo nurodymų ir normalizuokite skydliaukės veiklą!


Metant svorį, svarbu žinoti savo porcijos dydį. Net ir sveikai valgant, bet viršijant savo kalorijų kiekį, svoris nekris. Užsisakę mitybos planą www.emityba.lt , tiksliai žinosite, kokio dydžio turi būti Jūsų porcija, be to, galėsite pasirinkti mitybos planą pagal valgymo tipą.


Būkite sveiki ir laimingi!


Mathew, P., et al, (2022). Hyperthyroidism.

Bartalena, L., et al, (2021). The 2021 European Group on Graves’ orbitopathy (EUGOGO) clinical practice guidelines for the medical management of Graves’ orbitopathy

Farebrother, J., et al, (2019). Excess iodine intake: sources, assessment, and effects on thyroid function.

Kahaly, G., et al, (2018). 2018 European Thyroid Association Guideline for the Management of Graves’ Hyperthyroidism.

Frohlich, E. ir Wahl, R. (2017). Thyroid Autoimmunity: Role of Anti-thyroid Antibodies in Thyroid and Extra-Thyroidal Diseases

Sun, X., et al, (2014). Effects of Increased Iodine Intake on Thyroid Disorders

Daukšienė, D. ir Mickuvienė, N. (2013). Demografinių veiksnių sąsajos su klinikine Greivso ligos išraiška ir baigtimi.

Leung., A., M. ir Braverman, L., E. (2012). Iodine-induced thyroid dysfunction

Girgis, Ch., M., et al, (2011). Current Concepts in Graves' Disease

Recent Posts

See All