• Roberta Mišeikienė

Mėsėdžiai prieš žolėdžius. Kas teisus? Atsakymas atrastas!

Updated: Mar 1

Egzistuoja daugybė nuomonių apie baltymų pasisavinimą iš augalinės kilmės produktų. Vegetarai teigia, kad augaliniame maiste yra pakankamai baltymų ir jie gerai įsisavinami. Mėsėdžiai tvirtina, kad pilnaverčius ir geriausiai įsisavinamus baltymus gauname tik iš gyvulinės kilmės produktų. Kas teisus?

Visi gyvi organizmai turi ląstelę su branduoliu (eukariotai), todėl juos galima suskirstyti į tris karalystes: augalų, gyvūnų ir grybų. Žmogus priklauso gyvūnų karalystei.

Celiuliozė – tai augalų ląstelių sienelių pagrindinė sudedamoji medžiaga, suteikianti augalui elastingumą ir stiprumą. Kitaip sakant, tai visiems žinoma medžiaga - ląsteliena. Tai - medžiaga, netirpstanti vandenyje, rūgštyse, šarmuose, kurios beveik nepasisavina gyvūnai (išskyrus sraigės), o skaido tik kai kurios bakterijos ir grybai.


Verdant sieros rūgštyje, celiuliozė virsta į gliukozę. Augalų ląstelių apvalkalėlis sudarytas iš celiuliozės sumažina baltymų pasisavinimą iš augalinės kilmės produktų todėl, kad žmogaus organizmas genetiškai negamina fermento celiulazės, kuris skaido celiuliozę.

Augalo ląstelė – tai dėžutė, kurios viduje uždaryta labai svarbi žmogui maistinė medžiaga – baltymai, kurie praeina tranzitu per mūsų virškinamajį traktą, nes nepasisavina.

Priversti žmogaus organizmą gaminti fermentą celiulazę neįmanoma!

Baltymai organizme nesusidaro iš angliavandenių ir riebalų. Vegetarai teigia, kad karvės, arkliai, drambliai, triušiai ir kiti žolėdžiai gyvūnai, neėda gyvulinės kilmės baltymų, bet kuo puikiausiai gyvena.


Karvė, kaip ir žmogus, negali suskaidyti celiuliozės, nes neturi fermento celiulazės. Tačiau ji turi skrandį, kurio tūris yra apie 300 litrų ir kurį sudaro kelios kameros. Žolė, kurią karvė sukramto ir suvilgo savo seilėmis, patenka į pirmą skrandžio kamerą (prieskrandį). Prieskrandis - tai rūgimo indas, kuriame intensyviai dirba ir dauginasi mikroorganizmai. Viename grame prieskrandžio turinio randama daugiau kaip 10 milijardų mikroorganizmų, kurie gamina fermentą celiulazę, ardančią augalinės ląstelės apvakalėlį (celiuliozę).


Taip išlaisvinami augaliniai baltymai. Suskaidyta celiuliozė tampa energijos šaltiniu milijardams mikroorganizmų, o išlaisvinti baltymai naudojami mikroorganizmų dauginimuisi. Karvės prieskrandyje randami ne tik mikroorganizmai, bet ir pirmuonys priklausantys infuzorijų klasei. Infuzorijos, tai mikroorganizmai, kurie sugeba skaidyti celiuliozę ir aprūpinti žolėdžių organizmą baltymais.


Kai mikroorganizmų kiekis karvės prieskrandyje žymiai padidėja, jie patenka į kitą skrandžio kamerą, kur prasideda procesas panašus į žmogaus virškinimą. Didžiąją dalį mikroorganizmų, skrandžio sultys suskaido iki aminorūgščių, kurios panaudojamos karvės organizmo statybiniams procesams.


Apibendrinant galima teigti, kad karvė maitinasi nužudytais mikroorganizmais: bakterijomis ir infuzorijomis. Be mikroorganizmų, žolėdžių gyvūnų gyvenimas neįmanomas. Įsivaizduokite karvę be mikrofloros t.y. be baltymų! Juk baltymai - tai pagrindinė kūno audinių statybinė medžiaga, o karvei baltymus gamina ir teikia mikroflora.


Žolėdžiai gyvūnai (drambliai, arkliai, asilai ir kt.), kurie turi skrandį su viena kamera taip pat neturi fermento skaidančio celiuliozę. Skirtingai nuo gyvūnų su daugiakameriniu skrandžiu, celiuliozės skaidymas vyksta aklojoje žarnoje. Mikroorganizmų vaidmuo šiame procese įrodytas.


Triušių virškinimo sistema dar keistesnė nei karvės. Triušiai suėda savo išmatas, nes jų virškimo sistema negali per vieną kartą efektyviai suvirškinti augalinį maistą, todėl daugelis maistinių medžiagų pasisavinamos tik tada, kai jas keletą kartų apdoroja žarnyno mikroorganizmai.


Triušių išmatos yra dvejų tipų: kietos (apvalūs rutuliukai) ir skystos. Beje, jie ėda tik skystas naktines išmatas tiesiai iš išeinamosios angos, todėl skystų išmatų triušių narvelyje nepamatysite. Šis procesas užtikrina bakterijų dauginimąsi žarnyne ir organizmo aprūpinimą baltymais. Savo išmatas taip pat ėda jūrų kiaulytės, šinšilos, kiškiai.


Ar gali žmogus virškinti celiuliozę ir gauti kokybiškų baltymų iš augalų jei:


  • neturi skrandžio sudaryto iš kelių kamerų;

  • neturi žarnose skyrių, kuriuose ilgai užsilaiko maistas;

  • nevalgo savo išmatų;

  • dažnai turi disbakteriozę (sumažėjęs gerųjų bakterijų kiekis dėl nesveikos mitybos ir antibiotikų vartojimo);


Išvada:


Žmonės ne karvės, arkliai ar triušiai! Naudingi mikroorganizmai, kurie gyvena žmogaus žarnyne, gali suvirškinti tik nedidelį kiekį celiuliozės, kuris leidžia išgyventi patiems mikroorganizmams. Žmogus, valgydamas tik augalinį maistą, negali organizmo aprūpinti pilnaverčiais baltymais ir reikalingu jų kiekiu. Pakankamą kiekį baltymų žmogus gauna valgydamas maistą, kurio ląstelės neturi celiuliozės, t.y. gyvulinės kilmės baltymus.


Gyvenimas – tai baltyminių kūnų egzistavimas! (F. Engelsas)


Žmogus, kuris sukurs fermentą skaidantį celiuliozę, padarys didžiausią revoliuciją žmogaus mitybos grandinėje! Jis gaus Nobelio premiją ir visų žemės gyventojų padėką, nes žmonių apsirūpinimas maistu, planetoje Žemė, bus išspręstas. Religinės, etinės ir kitos problemos, susijusios su gyvūnų žudymu, liks praeityje. Deja, ši premija dar niekam neįteikta...


Šaltinis: sethealth.ru


Valgyk skaniai ir lieknėk su www.emityba.lt

Mitybos planas svoriui mažinti. Receptai - tik 5 ingredientai!


#mitybosplanas #svoriuimazinti #vegetarai #kalorijuskaiciuokle

54 views

KONTAKTAI

 +370 655 07454

  • White Facebook Icon
  • White Instagram Icon
  • White YouTube Icon
  • White Pinterest Icon

© 2019 UAB Sveikatinimo Akademija. Visos teisės saugomos