.png){kind=small}
Žmogus negali gyventi be deguonies. Nenutrūkstamas biologinis procesas, kurio metu organizmas iš aplinkos įsisavina deguonį, o išskiria anglies dioksidą ir vandens garus, vadinamas kvėpavimu. Raumenų veikla, reikalaujanti ištvermės, priklauso nuo deguonies kiekio, patenkančio į organizmą.
Dažnai užduodamas klausimas: kaip taisyklingai kvėpuoti, atliekant pratimą?
Naujokui, pradėjusiam sportuoti fitneso salėje, sunku suderinti ir kontroliuoti taisyklingą pratimo atlikimo techniką ir kvėpavimą vienu metu. Todėl pradedantiesiems sportininkams rekomenduoju kvėpuoti intuityviai, svarbiausia, nesulaikyti kvėpavimo. Išmokus pratimų atlikimo technikos ir pripratus prie krūvio bei padidinus svarmenų svorį, reikia pradėti kontroliuoti kvėpavimą.
Paprastas patarimas: iškvėpkite, kai raumenys apkraunami maksimaliai.
Pavyzdžiui, jei atliekate štangos spaudimą nuo krūtinės gulint, įkvėpkite, kai štangą leidžiate žemyn, iškvėpkite, kai spaudžiate aukštyn. Nesulaikykite kvėpavimo iškvėpdami.
Atliekant ciklinius judesius ilgą laiką, kada reikalingos didelės raumenų pastangos, geriausia derinti skeleto raumenų susitraukimą su iškvėpimu. Įkvepiant skeleto raumenų galingumas mažiausias 7 - 12 proc.
Farfėl, 1945; Zaciorskii, 1966
Jei atliekate pratimą pilvo presui, bus sudėtinga ar net neįmanoma įkvėpti maksimalios apkrovos metu, todėl tuo metu galimas tik iškvėpimas.
Atliekant pratimą, krūvis tenka diafragmai ir plaučiams, ypač atliekant pritūpimus su dideliu svoriu ar spaudžiant kojomis platformą. Jei krūvio metu bandote sulaikyti kvėpavimą blokuodami oro išėjimą iš plaučių, galite susižaloti antgerklį, kuris yra virš trachėjos.
Kvėpavimas, kurį dažnai naudoja sportininkai, atliekantys jėgos pratimus, vadinamas Valsavos mėginiu. Oras sulaikomas plaučiuose ir suspaudžiamas. Toks didelis spaudimas apriboja veninę kraujotaką, kolapsuoja didžiausias venas, į širdį patenka mažiau kraujo (Milašius, 2005).
