Susisiekite su mumis: | +370 655 07454

Ar reikia gerti vandenį sportuojant?

2018-06-04, 09:53 Autorius: Arvydas Mišeikis

Vanduo yra visose ląstelėse ir audiniuose: raumenyse iki 77%, seilėse ir skrandžio sultyse 90 - 99%, kraujo plazmoje 90- 92%, kauluose 15 – 20%. Didžioji dalis biocheminių reakcijų organizme vyksta dalyvaujant vandeniui (Milašius, 2016).


Žmogaus organizmas – tai nėra indas pripildytas vandens. Vanduo, esantis žmogaus organizme, struktūriškai skiriasi nuo įprasto geriamojo vandens. Ląstelėje vanduo - struktūrizuotas. Struktūrizuotas vanduo - tai elektrolitų tirpalas, kurį sudaro mineralai ir kiti cheminiai elementai. Organizme vyrauja vandens molekulių struktūriniai dariniai iš 5-6 molekulių, turintys taisyklingą šešiakampio formą. Panašią struktūrą turi į ledą sušalęs vanduo, snaigės, šviežios sultys, jonizuotas šarminis vanduo.

Vandens, iš čiaupo patenkančio į mūsų organizmą, molekuliniai dariniai susideda iš 10-13 molekulių. Tokio dydžio dariniai tiesiogiai negali dalyvauti medžiagų apykaitoje, nes neprasiskverbia pro ląstelių membranas. Organizmui tenka eikvoti energiją, kad pertvarkytų vandens struktūrą. Pvz.: vienam litrui skysčio apdoroti, organizmas sunaudoja 46 kcal, todėl teorija, kad geriant vandenį galite numesti svorio, turi pagrindo.

Vanduo organizme:

  • perneša maisto medžiagas;
  • palaiko ląstelių tūrį;
  • palaiko kraujo tūrį;
  • reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Pvz.: šiltuoju metų laiku žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo ir aprūpina mineralinėmis medžiagomis, kurių netenkama su prakaitu.

Judėjimas – tai gyvų organizmų savybė. Raumenys, kartu su nervų sistema, sunaudoja daugiausia energijos, nes atlieka mechaninį darbą. Vanduo, šio proceso metu, atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų. Fiziologiniai procesai ir energijos sintezė vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.

Intensyviai sportuojant ir prakaituojant prarandama daug vandens. Kraujas sutirštėja nes kraujo plazma aprūpina audinius, taip pat ir raumenis, vandeniu. Treniruotės metu praradus apie 2 – 4 % vandens, sumažėja jėgos ir ištvermės rodikliai. Sutirštėjus kraujui, pasunkėja širdies darbas ir sutrinka ląstelėse energijos gamyba, pakyla kūno temperatūra. Ląstelės normaliai funkcionuoja tik tada, kai organizmo temperatūra yra 36-38 C. Temperatūros svyravimai už šių ribų sutrikdo ląstelių gyvybiškumą. Todėl vandens papildymas darbo metu būtinas (Milašius, 2016).

Intensyviai kilnojant svarmenis, suįra raumenų baltymai, kurių šalinimui, reikalingas vanduo. Jei intensyvaus sporto metu vandens negeriate, gali sutrikti inkstų darbas.

kiek gerti vandens sportuojant


Jei organizme trūksta vandens:

  • gali ištikti ląstelių dehidratacija ir žūtis;
  • sausėja gleivinės, darosi sunkiau kvėpuoti;
  • lėtėja medžiagų apykaita;
  • pila karštis;
  • padažnėja pulsas;
  • svaigsta ir skauda galva;
  • žmogus jaučiasi pavargęs, nebesugeba susikaupti.

Akivaizdu, kad vanduo būtinas beveik kiekvienai organizmo funkcijai. Sportuojant rekomenduojama gurkšnoti vandenį mažais gurkšneliais, kas 15 min priklausomai nuo treniruotės intensyvumo.

Jei treniruotės metu vis tiek jaučiate burnos sausumą, vandenį gurkšnokite dažniau.

Tačiau treniruotės metu negerkite didelio kiekio vandens iš karto, nes apsunkinsite organizmo darbą ir treniruotę teks nutraukti.

 Susidaryk individualų mitybos planą geresniam rezultatui pasiekti Spausk čia

Įvertinkite šį straipsnį
(3 balsai)

Komentarai