Susisiekite su mumis: | +370 655 07454

Sveikatinimas Lietuvoje

2015-08-25, 09:23 Autorius: Arvydas Mišeikis

Didžiausias mūsų turtas – sveikata. Laimingi tie, kurie yra sveiki. Esame maža tauta, todėl privalome puoselėti ne tik savo kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą, bet ir sveikatą. Išlikti gali tik sveika tauta! Tik sveika tauta gali sukurti pridedamąją vertę ir padidinti bendrąjį vidaus produktą. Ligotiems žmonėms reikalingos vaistų kompensacijos, įvairios lengvatos ir slauga. Televizija savo sveikatos laidose vis dažniau reklamuoja vaistus ir papildus, apie sveiką gyvenimo būdą užsimenama minimaliai. Sporto klubuose propaguojama sveika gyvensena be žalingų įpročių ir sveika mityba.

 Sporto klubai pasigenda valstybės dėmesio ir palaikymo. Neteikiamos jokios mokesčių lengvatos. Sporto salių inventorius atnaujinamas ir perkamas be jokių valstybės dotacijų. Sporto klubai, norėdami išsilaikyti konkurencingoje rinkoje, priversti didinti abonentinį mokestį lankytojams. Vokietijos ir skandinavijos šalių sporto klubų abonentinis mokestis žymiai mažesnis nei Lietuvoje.  Šios valstybės remia sporto ir sveikatingumo klubus. Tai parodo valstybių požiūrį į savo piliečių sveikatinimą.

 Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių bendruomenėms reikalingų veiklų, kadangi visuomenė sensta, o fizinio aktyvumo užsiėmimai ne tik gerina vyresnio amžiaus žmonių fizinę būklę, padeda išlaikyti darbingumą, bet atlieka ir socialinę funkciją – skatina žmones bendrauti, mažina socialinę atskirtį, skatina bendravimą tarp kartų. Skandinavijos ir Vakarų  Europos šalys yra gerokai pažengusios negu Lietuva. Daugybė senjorų buriasi į bendruomenes, kartu leidžia laisvalaikį, mankštinasi vadovaujami patyrusių fizinio aktyvumo specialistų.

„Nors per pastaruosius penkerius metus skirtinguose pasaulio žurnaluose publikuota daugiau nei 25 tūkst. straipsnių sveikatingumo tematika, šis mokslas dar tik žengia pirmuosius žingsnius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Deja, didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai – medikų, politikų – dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąją prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Mes, dirbdami skirtinguose miestuose, skirtinguose sporto ir sveikatingumo klubuose, tiesiogiai susiduriame su problemomis ir matome jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas“, – sako LSKA prezidentas, Kauno sveikatingumo centro „Linija“ vadovas Aurimas Mačiukas.

Remiantis 2010 metų IHRSA (International Health, Racquet & Sportsclub Association) duomenimis, sporto klubų nariais Lietuvoje buvo apie 1,5 proc. gyventojų. Tai yra labai mažai, lyginant su 12-15 proc. sporto klubų narių Skandinavijos šalyse.

Mitybos planas Svoriui Mažinti

 Skirtingais tyrimais įrodyta ir patvirtinta, jog fiziškai aktyviam žmogui mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, JAV dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet miršta apie 200 tūkst. žmonių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 700 tūkst. žmonių.

 „Nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. Visgi, svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiems, būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai,“ – teigia stipriausias pasaulio žmogus, „Savicko sporto klubo“ direktorius Žydrūnas Savickas.

Fizinį aktyvumą skatinti reikėtų pradėti dar nuo vaikystės. Nustatyta, jog per savaitę, įvedus vieną papildomą kūno kultūros pamoką, pagerėtų ne tik vaikų sveikata, bet ir jų mokymosi rezultatai. Jaunuoliams iki 18 metų amžiaus rekomenduojama kasdien bent valandą laiko skirti vidutinio intensyvumo sportui ar bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį sportuoti intensyviai. Vyresniems nei 18 metų žmonėms būtų idealu sportuoti bent 5 dienas per savaitę po 30 minučių nedideliu intensyvumu arba po 15 minučių vidutiniu intensyvumu.

Fizinis aktyvumas laikomas viena iš pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų.

A. Skurvydas " Fizinis aktyvumas ir sveikata"   Kaunas  2006

Įvertinkite šį straipsnį
(2 balsai)

Komentarai