.png){kind=small}
Ketogeninė dieta tampa vis populiaresnė vaisingo amžiaus moterų tarpe. Tačiau ši dieta nėra saugi nėštumo metu ir gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
Ketogeninė dieta – tai mažai angliavandenių, daug riebalų ir, dažniausiai, pakankamą kiekį baltymų turinti dieta. Keto dietos tikslas – pasiekti ketozės būseną, kai organizmas, negaudamas pakankamai angliavandenių, kaip pagrindinį energijos šaltinį, pradeda naudoti riebalus.
Pagrindiniu energijos šaltiniu, vietoj gliukozės, tampa ketonai.
Vaisingo amžiaus moterys, manydamos, kad nėštumo metu priaugs mažiau svorio, ar patikėjusios, kad "keto" dieta yra sveika dieta ir tinka nėštumo metu, nori jos laikytis. Tačiau mesti svorį nėštumo metu, paprastai nerekomenduojama, vietoj to, reikėtų sutelkti dėmesį į savo kūno ir augančio kūdikio visavertį maitinimą.
Ketogeninės dietos propaguotojai, rekomenduoja pradėti laikytis "keto" dietos dar prieš planuojant nėštumą. Tačiau, moksliniai tyrimai rodo (Desrosiers et al., 2018), kad moterys, vartojančios mažai angliavandenių iki pastojimo, net 30 proc. dažniau gali susilaukti kūdikio, turinčio nervinio vamzdelio defektų, tokių kaip spina bifida (stuburo ir nugaros smegenų apsigimimai) ir anencefalija (pagrindinių smegenų ir kaukolės dalių nebuvimas). Nervinio vamzdelio defektai gali sukelti kūdikio neįgalumą ir mirtį.
Folio rūgštis - būtina maistinė medžiaga, sumažinanti nervinio vamzdelio defektų riziką.
Desrosiers et al., (2018) nustatė, kad moterų, kurios ribojo angliavandenių suvartojimą prieš nėštumą, folio rūgšties kiekis maiste buvo per pus mažesnis, lyginant su tomis, kurios neribojo angliavandenių suvartojimo. Kadangi beveik pusė visų nėštumų JAV yra neplanuoti, daugelis moterų pradeda folio rūgšties vartojimą vėliau, jau nėštumo metu, po to, kai galėjo atsirasti nervinio vamzdelio defektas.
Atsisakius ar ženkliai apribojus angliavandenių, pvz., grūdų, duonos, pupelių, vaisių, kai kurių daržovių, vartojimą negausite pakankamo kiekio angliavandenių, skaidulų, antioksidantų, vitaminų ir mineralų.
Vaisiai - siejami su padidėjusiu vaisingumu ir sumažėjusia persileidimo rizika.
Daržovės - dažniausiai neatsiejamos nuo kiekvieno žmogaus sveikos mitybos principų.
Grūdai ir jų produktai - siejami su endometriumo storio didinimu ir geresne embriono implantacija (Gaskins et al., 2016). Tai - folio rūgšties šaltinis, kuris labai svarbus prieš nėštumą ir jo metu (Gaskins et al., 2015; Desrosiers et al., 2018). Trūkstant folio rūgšties, didėja savaiminio persileidimo rizika (Gaskins et al., 2014).
Ankštiniai augalai - tirpių skaidulų, augalinių baltymų ir antioksidantų šaltinis. Manoma, kad gyvūninių baltymų pakeitimas augaliniais baltymais gali sumažinti nevaisingumo riziką (Chavarro et al., 2008).
Pieno produktai - kalcio, fosforo ir baltymų šaltinis, reikalingas normaliai kaulų sveikatai palaikyti iki nėštumo ir nėštumo metu.
Planuodamos nėštumą ir nėštumo metu, aprūpinkite organizmą skaidulomis, B grupės vitaminais, tame tarpe folio rūgštimi, kalciu, fosforu, jodu ir kt.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nepakankama ar netinkama moters mityba nėštumo metu, gali sukelti žalingą negrįžtamą poveikį motinos ir vaisiaus tarpusavio medžiagų apykaitai, dėl ko pakinta vaisiaus fiziologija. Tai gali paveikti vaisiaus organų vystymąsi ir jų funkcijas.
Nenuostabu, kad nėra klinikinių tyrimų, susijusių su "keto" dieta nėščioms moterims ir vargu ar kada nors tokie tyrimai bus padaryti. Moteris, per savo gyvenimą, vidutiniškai gimdo 1-2, retais atvejais 3-4 kartus, todėl visiškai suprantama, kad eksperimentuose su savo dar negimusiu kūdikiu nedalyvaus, be to, nė viena etikos komisija, nepatvirtins tyrimų su žmonėmis, jei yra žinoma ar numanoma rizika vaisiui.
Svarbiausia - kūdikio saugumas. Jūs turite vienintelį šansą, suteikti savo kūdikiui geriausią startą gyvenime!
Prieš atliekant tyrimus su žmonėmis, pirmiausia, jie atliekami su pelėmis, nes reikia įsitikinti ar tyrimai - saugūs.
Pelės dažniausiai naudojamos tiriant aplinkos veiksnių, tame tarpe ir mitybos, poveikį žinduolių vystymuisi. Nustatyta, kad pelės genomas homologiškas (atitinkamas) žmogaus genomui, todėl tiriant ketogeninės dietos fiziologinį poveikį pelių vystymuisi, gali paaiškėti poveikis žmogaus vystymuisi.
Sussman ir bendraautoriai (2013), tyrė ketogeninės dietos poveikį pelių embrionams. Pelės "mamos" buvo suskirstytos į dvi grupes: vienai grupei buvo skirta standartinė dieta (SD), antrai grupei - ketogeninė dieta (KD). Dietos buvo taikomos 30 d. prieš nėštumą ir nėštumo metu.
Tyrimo rezultatai:
- organogenezės metu (nėštumo pradžia, kai formuojasi vaisiaus organai) KD embrionas buvo didesnis, turėjo santykinai didesnę širdį, bet mažesnes smegenis, mažesnę ryklę, kaklinę stuburo smegenų dalį, pagumbrį, vidurines smegenis ir smegenų tiltą, lyginant su vidutiniu SD embrionu;
- vaisiaus augimo pabaigoje (nėštumo pabaiga) nustatyta, kad KD embrionas buvo mažesnis, jo širdis ir užkrūčio liauka santykinai mažesni, tačiau didesnė kaklinė stuburo smegenų dalis, pagumbris, vidurinės smegenys ir smegenų tiltas. Dramatiškai mažas gliukozės kiekis motinos kraujyje, galėjo nulemti sulėtėjusį vaisiaus augimą nėštumo pabaigoje. Šis žalingas ketogeninės dietos poveikis galėjo paveikti tuos organus, kurie naudoja gliukozę kaip energijos šaltinį.
Tyrimo išvada:
Ketogeninė dieta nėštumo metu sukelia embriono organų augimo pokyčius. Tokie pokyčiai gali būti susiję su organų disfunkcija ir galimais elgesio pokyčiais po gimimo.
Ketogeninės dietos paplitimas vaisingo amžiaus moterų tarpe vis didėja, todėl svarbu nustatyti šios dietos tinkamumą nėštumo metu. Sussman ir bedraautoriai (2013) tyrė ketogeninės dietos poveikį pelių palikuonių augimui ir smegenų anatomijai. Be to, buvo stebima motinos būklė laktacijos metu.
Tyrimo išvada:
Nėščiųjų ketogeninė dieta kenksmingai veikia motinos vaisingumą ir padidina jautrumą mirtinai ketoacidozei žindymo laikotarpiu. Ketogeninė dieta nėštumo metu ir po gimdymo lemia reikšmingus naujagimių smegenų struktūros pokyčius ir sulėtėjusį fiziologinį augimą. Šiuos pokyčius gali lydėti funkciniai ir elgesio pakitimai po gimimo.
Ketogeninės dietos populiarumas, kelia susirūpinimą dėl poveikio ateinančioms kartoms. Sussman ir bendraautoriai (2015), ištyrė pelių, kurios nėštumo metu buvo maitinamos keto dieta, o po gimdymo standartine dieta, palikuonių smegenų morfologiją ir elgesį.
Tyrimo išvada
Ketogeninė dieta nėštumo metu turi įtakos palikuonių neuroanatomijai ir jų elgesiui suaugus.
Todėl svarbu šviesti moteris apie galimą ketogeninės dietos neigiamą poveikį palikuonims nėštumo metu.
P.s.
Prieš pasirinkdamos "keto" dietą, nėštumo metu, konsultuokitės su savo gydytoju ir gydytoju dietologu. Ketogeninė dieta, tai nėra sveika ir subalansuota dieta. Tai - gydomoji dieta, kurią skiria gydytojas.
Nėštumas - ne liga! Valgykite sveiką, subalansuotą ir įvairų maistą.
Kritiškai įvertinkite ir atsirinkite informaciją apie "keto" dietos poveikį Jūsų ir vaiko sveikatai. Remkitės mokslu, o ne kažkieno pasakojimais ar "sėkmės istorijomis" (kurios neretai būna išgalvotos).
Neužmirškite, kad Jūs esate atsakinga už savo vaiko sveikatą. Be to, kas tinka vienai moteriai nėštumo metu, nebūtinai turi tikti kitai. Pačios žinom, kad net esant subalansuotai ir sveikai mitybai, vienas nėštumas gali ženkliai skirtis nuo kito nėštumo.
Mielos nėštukės, nebūtina laikytis kažkokios kaprizo dietos, kad būti pastebėtai ir sulaukti daugiau dėmesio. Nėštumas - tai jau išskirtinumas ir dėmesys, ar bereikia kažkokių dietų?
Šaltiniai: