Skydliaukė, hipotirozė ir sotieji riebalai

Updated: Aug 25

Skydliaukės ligos, ypač hipotirozė, pasiekė epidemijos mastą. Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje vyrauja didelis sočiųjų riebalų kiekis, gali sumažinti skydliaukės hormonų kiekį. Sergantieji hipotiroze vis daugiau dėmesio skiria savo mitybai, siekdami normalizuoti skydliaukės hormonus ir mažinti uždegimą.

Skydliaukė - svarbus endokrininis organas, gaminantis ir išskiriantis hormonus, nuo kurių priklauso medžiagų apykaita, centrinės nervų sistemos darbas bei širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Skydliaukės homeostazės (balanso) palaikymas yra būtinas žmogaus sveikatai.

Jei atlikus tyrimus nustatomas sumažėjęs periferinių hormonų T4 (tiroksino) ir T3 (trijodtironino) kiekis bei padidėjęs TTH (tirotropinas), diagnozuojama hipotirozė.


Hipotirozė (hipotiroidizmas, miksedema) – tai klinikinis sindromas, atsirandantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos. Šia liga dažniau serga moterys, kurių amžius gali svyruoti nuo paauglystės iki senatvės.


Prasti mitybos įpročiai, perteklinė mityba (per didelis maistinių medžiagų gavimas), kurioje gausu riebalų, ypač sočiųjų, siejama su autoimuniniais sutrikimais ir daugybės ligų atsiradimu bei jų progresavimu.


Maistiniai riebalai atlieka daug svarbių funkcijų organizme ir yra būtinas mitybos komponentas, tačiau jų perteklius yra kaupiamas ne tik riebaliniame audinyje, bet ir kituose audiniuose bei organuose, tame tarpe ir skydliaukėje. Naujausi tyrimai rodo, kad per didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje gali veikti skydliaukę lipotoksiškai.

Lipotoksiškumas – tai riebalų kaupimąsis ir žalingas jų poveikis ne riebaliniame audinyje.

Shao ir kt. (2014) tyrė su maistu gaunamų riebalų poveikį žiurkių skydliaukei. Žiurkės buvo suskirstytos į dvi grupes: viena grupė buvo šeriama standartiniu graužikų maistu, o kitos grupės maiste sočiųjų riebalų kiekis buvo padidintas 7 kartus.


Tyrime buvo naudojami kiaulių taukai, nes kiaulių taukai - tai vienas iš plačiausiai vartojamų maisto produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, todėl dažnai jie pasirenkami norint stebėti „riebios dietos“ poveikį organizmui.

Tyrimas truko 24 savaites siekiant imituoti ilgalaikį riebalų vartojimą. Po 24 savaičių, žiurkių grupė, kuri gavo padidintą kiekį riebalų, perėjo prie normalios dietos, kuri truko dar 6 savaites, nes mokslininkai norėjo patikrinti per kiek laiko, po 24 savaites trukusios “riebios dietos“, atsistatys skydliaukės veikla.


Riebios dietos“, kuri truko pusę metų, rezultatai:

  • žiurkės priaugo svorio, o trigliceridų kiekis kraujyje padidėjo vidutiniškai 79 proc.;

  • trigliceridų kiekis skydliaukėje padidėjo 2,4 kartus;

  • po 18 savaičių akivaizdžiai sumažėjo T4 (bendras tiroksinas) ir FT4 (laisvas tiroksinas), o TTH (tirotropino) koncentracija serume žymiai padidėjo;

  • skydliaukėje labai sumažėjo baltymų, susijusių su skydliaukės hormonų gamyba, kiekis, kas parodė skydliaukės hormonų gamybos slopinimą;

  • skydliaukės ištyrimas echoskopu, parodė, kad skydliaukės tūris padidėjo vidutiniškai 50 proc. lyginant su grupe, kurios maiste riebalų kiekis buvo normalus.

  • nutraukus "riebią dietą" ir perėjus prie standartinės dietos, per 6 savaites, skydliaukės funkcija neatsistatė.

Išvada: Ilgalaikė dieta (trunkanti 24 savaites), kurioje vyrauja didelis sočiųjų riebalų kiekis, gali ženkliai sumažinti skydliaukės hormonų: bendrą T4 ir laisvą FT4 kiekį, bei padidinti TTH koncentraciją serume, paveikti skydliaukės struktūrą ir sumažinti skydliaukės hormonus gaminančių baltymų kiekį. Lipotoksiškumas ir sustiprėjęs ląstelių stresas gali prisidėti prie skydliaukės disfunkcijos. Pašalinus perteklinį riebalų suvartojimą, skydliaukės funkcija neatsistatė.


Skaityti visą tyrimą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4220075/


Sergantieji hipotiroze vis daugiau dėmesio skiria savo mitybai, siekdami normalizuoti skydliaukės hormonus ir mažinti uždegimą. Mitybos keitimas yra šiuolaikinių prevencinių ir terapinių metodų kertinis akmuo. Tačiau šiuolaikiniuose informacijos šaltiniuose yra daug prieštaringos informacijos apie sočiuosius riebalus.


Todėl jums gali iškilti klausimas: Ar turėčiau juos valgyti ar ne?

Svarbiausia, atkreipti dėmesį į bendrą mitybos vaizdą. Sotieji riebalai yra tik viena dėlionės dalis. Pirmiausia, valgydami liesesnį maistą – suvartojate mažiau kalorijų. Antra, išgirdę apie naujausią „dienos dietą“ arba naują ir keistai skambančią teoriją apie maistą, pagalvokite apie šaltinį ir jo patikimumą.


Įvairių šalių medikų asociacijos rekomenduoja apriboti sočiųjų riebalų kiekį, kurių yra svieste, sūryje, raudonoje mėsoje ir kituose gyvūninės kilmės maisto produktuose bei atogrąžų aliejuose (palmių ir kokosų aliejus). Per dešimtmečius trukusius tyrimus mokslas įrodė, kad sotieji riebalai gali padidinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau nauji tyrimai rodo, kad sočiųjų riebalų perteklius lipotoksiškai veikia visą organizmą.


Jei jūs suvartojate 2100 kcal, tai riebalai mitybos racione turėtų sudaryti apie 30 proc. (70 g), iš jų - 10 proc. sočiųjų riebalų (apie 7 g). Tačiau realybėje, ypač veikiami visagalės reklamos apie super produktus, žmonės suvartoja sočiųjų riebalų žymiai daugiau.


Jei gaminant maistą naudojate taukus, margariną, ghee sviestą ar kokosų aliejų, greičiausiai viršijate sočiųjų riebalų suvartojimą.


Atkreipkite dėmesį į maisą, kuriame yra daugiausia sočiųjų riebalų:


1. Gyvūnų mėsa (pav., jautiena, paukštiena, kiauliena) ir perdirbti produktai iš jų (dešros, dešrelės ir t.t.). Mėsos gaminiuose riebalų kiekis gali siekti net 50 proc./100 g. Jei tokie produktai valgomi kelis kartus per dieną sočiųjų riebalų kiekis, greičiausiai, bus viršytas.


Tačiau atsisakyti mėsos tikrai nereikia! Liesa jautiena, kiauliena, vištiena ar kalakutiena - geras pasirinkimas, tačiau norint sumažinti sočiųjų riebalų kiekį reikėtų prieš gaminant patiekalus pašalinti matomus riebalus, o nuo vištos ar kalakuto, odelę. Mažiausias riebalų kiekis - vištos ar kalakuto krūtinėlėje.


Gaminkite patiekalus iš mėsos produktų patys ir kontroliuokite suvartojamų riebalų kiekį. Sumažinkite ar ženkliai apribokite perdirbtų mėsos produktų vartojimą.

2. Riebūs pieno produktai: sviestas, ghee sviestas, sūris, varškė, grietinė ir t.t. Kuo riebesni pieno produktai, tuo daugiau sočiųjų riebalų turi savo sudėtyje. Pavyzdžiui, iš ghee sviesto pašalintas vanduo, todėl jis turi daugiau sočiųjų riebalų nei paprastas sviestas.


Be to ghee sviestas turi oksicholesterolio, nes gaminant ghee sviestą, natūralus sviestas apdorojamas termiškai apie 1 val., ko pasekoje natūralus cholesterolis oksiduojasi ir virsta oksicholesteroliu. Oksicholesterolis pasižymi citotoksiniu, mutageniniu ir kancerogeniniu poveikiu.


Norėdami sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą, rinkitės liesus pieno produktus ir nepiktnaudžiaukite riebiais pieno produktais.

3. Kokosų ar palmių riebalai - sotieji riebalai, todėl gerai pagalvokite ar sotieji riebalai, nesvarbu, kad augalinės kilmės jums reikalingi, o gal net žalingi, ypač jei turite autoimuninių susirgimų.


Dažnai, "sveikuoliai, žaliavalgiai ar veganai" kokosų riebalus naudoja įvairiems saldumynams gaminti: į sumaltų riešutų, sėklų, džiovintų vaisių masę įdeda kokoso riebalų ir padaro rutuliukus ar šokoladukus. Atrodo, kaip sveikas patiekalas, tačiau sočiosios riebalų rūgštys, nesvarbu, kokios jos kilmės – gyvūninės ar augalinės - nepalankios sveikatai.


Gamindami ir valgydami "sveikus desertus" su kokosų riebalais, išlaikykite saiką.


4. Supakuoti užkandžiai: krekeriai, traškučiai, sausainiai ir pyragaičiai. Gaminant greitus užkandžius, tiek saldžius, tiek sūrius, naudojami sotieji riebalai (pav., palmių aliejus, kokosų aliejus), nes jie mažiausiai oksiduojasi, o tai prailgina produkto galiojimo laiką.


Pirkdami supakuotus greitus užkandžius, įdėmiai perskaitykite produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir venkite tų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų.

Tyrimai rodo, kad antsvoris ir nutukimas gali skatinti autoimuninius ir uždegiminius procesus organizme. Įdomu tai, kad nutukusiems asmenims būdingos sunkesnės šių autoimuninių sutrikimų formos ir sumažėjęs atsakas į gydymą.


Metant svorį, svarbu žinoti savo porcijos dydį. Net ir sveikai valgant, bet viršijant savo kalorijų kiekį, svoris nekris. Užsisakę mitybos planą, tiksliai žinosite, kokio dydžio turi būti Jūsų porcija, be to, galėsite pasirinkti mitybos planą pagal valgymo tipą:


Mitybos planas: "Valgau viską"

Mitybos planas: "Vegetaras"

Mitybos planas: "Be pieno produktų"

Mitybos planas: "Be gliuteno"

Mitybos planas: "Be pieno produktų ir be gliuteno"

Mitybos planas: "Detox"

Mitybos planas: "Šeimai"


Išsirinkite ir užsisakykite sveikos mitybos planą: www.emityba.lt


Šaltiniai:


Shao, S., et al (2014). Dietary high-fat lard intake induces thyroid dysfunction and abnormal morphology in rats.


Engin, A., et al (2017). What Is Lipotoxicity?


Zhang, H., et al (2018). A High-Fat Diet Rich in Saturated and Mono-Unsaturated Fatty Acids Induces Disturbance of Thyroid Lipid Profile and Hypothyroxinemia in Male Rats.


Zhao, M., et al (2018). Palmitic Acid Downregulates Thyroglobulin (Tg), Sodium Iodide Symporter (NIS), and Thyroperoxidase (TPO) in Human Primary Thyrocytes: A Potential Mechanism by Which Lipotoxicity Affects Thyroid?


Zhang, X., et al (2018). ER stress contributes to high-fat diet-induced decrease of thyroglobulin and hypothyroidism.


Liao, Z., et al (2022). Effects of high-fat diet on thyroid autoimmunity in the female rat.


Zhou, G., et al (2022). The Association Between Serum Palmitic Acid and Thyroid Function.


Iacovides, S., et al (2022). Could the ketogenic diet induce a shift in thyroid function and support a metabolic advantage in healthy participants? A pilot randomized-controlled-crossover trial.



Recent Posts

See All